- nerėpa
- nerė́pa sf. (1) Mrc, Mrk, Šn, nẽrėpa (1) Dsm 1. Srj, Lp neturėjimas soties: Gal nerė́pą gavai, kad tep ilgai valgai? Pns. Kiba, vaikeli, in tave kokia nerė́pa pristojo – vis maumoji ir maumoji duoną Kb. Juos užpuolė nerėpa – viską suvalgė ir dar alkani Smn. 2. scom. kas besotis, godus: Nẽrėpai niekada nebuvo gana Drsk. Tokiam nerė́pai ką paduosi, viską suvalgys Lzd. Oi tu, nẽrėpa, visus blynus surijai, o kitiem ir nėra! Rtn. Visi nerėpos toki: prisistvarsto, paskui nesukemša Lp. Tai nerėpa katinas! Nmn. Šitas mūs meitėlis tai baisus nerėpa Lš. ║ kas gobšus, savanaudis: Visai nekažinc kiek pateko to nerėpos rankose Lš. Šitas nerėpa viską suglemžia į savo rankas, kas tik pakliūva, ir vis jam maža Knv. 3. scom. nevykėlis, ištiža: Šitas nerė́pa vėl paliejo juką Alk. Ką ten gerą iš to nerė́pos išversi?! Užv.
Dictionary of the Lithuanian Language.